Užbaigėme Happeak inicijuotą akciją "Renkame sauskelnes Vilniaus sutrikusio vystymo kūdikių globos namams".. Nepatikėsite, bet jūsų geros valios dėka surinkome daugiau kaip 5500 vnt. įv. dydžio vienkartinių sauskelnių.. :)

Šiek tiek įspūdžių ir minčių po apsilankymo mažylių namuose:

Šį rytą apsilankėme Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių globos namuose. Mums tai buvo ketvirtas kartas. Niekas per daug nepasikeitę – tie patys žmogeliukai, tos pačios laukiančios akys, tie patys kaspinai plaukuose, išlygintos kelnytės, tas pats žingeidumas, vaikiškas juokas sumišęs su ašaromis.

Galvoje milijonai minčių, begalės jausmų. Nesupratimas. Gailestis. Pyktis. Nusivylimas. Baimė. Noras padėti.

Neverta kalbėti, kad tikrai nuoširdžiai n e s u p r a n t u, kaip motina gali atsižadėti savo įsčiose išnešioto ir per skausmus gyveniman paleisto kūdikio. (Bet ne mums teisti)..
Neverta pasakoti, kaip g a i l a girdėti tuos mažylius dainuojant „a-a-a-a pupa, kas tą pupą su-pa, supa tėtė ir mama....“ ir suvokti, kad jie nežino, kas yra tas „tėtė ir mama“. (Bet ne mums smerkti)..
Neverta sakyti, kaip p y k s t u ant tų pasimetusių sielų, kurie savo neatsakingu elgesiu visam gyvenimui niekuo nekaltiems mažyliams uždeda štampą. (Bet ne mums bausti)..
Neįsivaizduojat, kaip b a i s u suvokti, kad Zemfirai jau greit bus ketveri ir, kaip ir daugelis kitų, neatradusių sau šeimos, šiais metais ji keliaus toliau - jau į kitus vaikų namus. Šansai išlikti mažėja. O ji tokia protinga ir tokia daili... (Ar galime pakeisti?)
Neverta guostis, kaip n u v i l i a politikų nenoras imtis priemonių, kad kūdikėliai iš kūdikių namų keliautų į šeimas, o ne į vaikų namus. (Ar galime įtakoti?)

Kūdikių namuose vis dar gyvena daugiau kaip šimtas mažylių. Paskutiniais metais įvaikinti 12, o galėtų būti 35. Šeimos domisi, o įstatymai, atrodo, sukurti ne padėti, o labiau trukdyti ir stabdyti įvaikinimo procesą, tarsi kažkas „ten aukščiau“ būtų suinteresuotas, kad kuo daugiau mažylių patektų ne į šeimas, o papildytų vaikų namų auklėtinių gretas.. „Yra kaip yra“ - pasakytų satyros meistras Kurtas Vonegutas, nors mes manome, kad g a l i b ū t i k i t a i p.

Žinom, kad žtruks, bet tai netrukdo po truputį keisti visuomenės požiurį, skatinti pertvarkyti įsivaikinimo aparatą, suteikti kuo daugiau informacijos visuomenei apie įsivaikinimo ar globos galimybes, apie pačius ten gyvenančius mažylius.

Atrodo neįveikiama? Įveikiama. Svarbiausia tikėti, pradėti, daryti. Mažais žingsneliais. Nuo mažų dalykų..

P.S. Personalas liko labai maloniai nustebęs mūsų surinktų sauskelnių gausos. Jūsų dėka surinkta virš 5000 vnt. vienkartinių sauskelnių!!! Jei atvirai.. mes ne sauskelnes dovanojom mažyliams, o .. dėmesį.. Bent kurį laiką budinčioms auklytėms neteks galvoti apie palas ir šios galės daugiau savo laiko ir dėmesio skirti patiems mažiausiems šių namų gyventojams.. O dėmesys, globa ir šilti apkabinimai čia juk patys svarbiausi.. AČIŪ JUMS UŽ JŪSŲ GERUMĄ!

P.P.S. Yra ir gerų žinių. Šį kartą pačių mažiausių kambarėlyje tebuvo šeši mažyliai, iš kurių trys per artimiausius keletą mėnesių ko gero iškeliaus į šeimas.. :)

Darykim!

Nuoširdžiai jūsų,
Happeak
www.daiktaivaikams.lt

O šventės ėjo ir praėjo.. :)